Kalėdos visur aplink mus

 Kalėdos- viena gražiausių švenčių metuose. Ir viena labiausiai varginančių. Nupirkti (o svarbiausia, sugalvoti ką nupirkti) visiems artimiesiems dovanas, suktis kelias dienas virtuvėje gaminant daugybę patiekalų ir Kūčioms, ir Kalėdoms, o kur dar namų puošimas ir panašiai. Studentams (tarp jų ir man) šventinės nuotaikos pajusti neleidžia  artėjantys arba jau prasidėję egzaminai.  Aplinkui tik ir girdžiu sakant „nejaučiu aš jokių Kalėdų“. Man taip pat vienintelis dalykas primenantis, kad jau netrukus bus Kalėdos yra Vilniaus Kalėdų eglutė (beje man ji laaabai patinka!), kurią matau kiekvieną dieną eidama į paskaitas. Bet atidžiau pagalvojus, kaip galime pajusti tą šventišką dvasią, jeigu mes tik lekiame, lekiame ir lekiame. Prieš Kalėdas, man regis, mes pradedam bėgti dar greičiau, o juk advento tikslas- sustoti, pasidžiaugti šia akimirka su savo šeima, parodyti jiems savo meilę ir dėmesį. Na, bet žinoma, kaip, sakysite, sustoti, jeigu prieš naujus metus spaudžia terminai, darbai, egzaminai, krūvos pirkinių. Nėra laiko! Žinoma, tam visiškai pritariu. Galiu kiek noriu svaičioti “reikia sustoti”, “dalintis meile ir šiluma”, bet pačiai viską sunku suspėti padaryti. O ypač prieš Kalėdas. Kiekvienais metais sakau, kad šios Kalėdos bus ypatingos ir gražios, su 7-mete sese kepsime kalėdinius sausainius, dainuosime kalėdines dainas ir viskas bus kaip iš banalaus šventinio filmo. Ar taip būna? Toli gražu ne. Nors sausainius kepėme, tačiau tai visai nebuvo taip jau smagu- daug pykčių ir pilna virtuvė miltų. Iš tikrųjų  Kalėdos visada dažniausiai būna pilnos streso ir sumaišties. Tačiau dabar, kai taip dažnai nebūnu su savo šeima, man jos tapo ypač svarbios. Šitos gražiausios metų šventės man nustojo asocijuotis su dovanų gavimu- atėjo noras pačiai dovanoti man brangiems žmonėms. Kalėdų dvasia tai ne šventiniai papuošimai, bet nuoširdus buvimas su pačiais mylimiausiais. Neskubant, nelekiant, tiesiog būnant šalia.    
     Na, o dabar apie dovanas. Jau kelintus metus iš eilės dovanoju valgomas dovanas. Man tai labai patinka, nes iš studentiškos kišenės sunku nupirkti dovanas, kokių artimieji tikrai norėtų, o tos dovanėlės iš prekybcentrių, kaip statutėlės ar dušo želių rinkinys man ne prie širdies. Todėl su valgomomis dovanomis niekada neprašaunu pro šalį. Praeitais metais dovanojau, manau visiems puikiai žinoma, eglę, dar kitais kepiau sausainius ir gaminau saldainius. Tačiau šiemet idėjų stoka… Gal kas nors pasidalins savo receptais, kokiomis valgomomis dovanomis džiuginsite savo artimuosius? :) Lauksiu!